„Skype“ – didžiausias tarptautinio ryšio operatorius

Interneto telefonijos (VoIP) paslaugos teikėja „Skype“ tapo didžiausia pasaulyje tarptautinio telefono ryšio operatore, pranešė „Techradar.com“.

Tai atskleidė bendrovės „TeleGeography“ atliktas rinkos tyrimas. 2008 m. „Skype“ duomenų srautas išaugo 51 proc., o 2009-aisiais, preliminariais vertinimais, net 63 proc. Bendra pokalbių šiame VoIP tinkle trukmė pasiekė 54 milijardus minučių per metus.

Tuo tarpu kitų tarptautinio telefono ryšio paslaugų teikėjų bendras pokalbių srautas iš viso padidėjo tik 8 proc.

Šiuo metu „Skype“ turi daugiau nei 520 mln. registruotų vartotojų. „TeleGeography“ analitiko Stepheno Beckerto teigimu, nors „Skype“ šiuo metu yra didžiausias tarptautinio ryšio operatorius, tačiau bendrovės pajamos vis dar neatspindi jos paslaugų populiarumo: 2008 m. jos siekė maždaug 551 mln. JAV dolerių. „Skype“ atstovai tikisi, kad per 2 artimiausius metus jiems pavyks įveikti 1 milijardo dolerių ribą.

Sumažinta savų pirkėjų nerandančio “Google Nexus One” telefono kaina

Šių metų pradžioje “Google” pristatė savo pirmąjį telefoną “Nexus One”, apie kurį daug kas rašė ir kalbėjo, tad jam dėmesio tikrai netruko. Deja, to nepasakysi pagal pardavimus – komerciniai rezultatai mažų mažiausiai kompanijos nedžiugina.

Pasak „Wall Street Journal“, per pirmąją pardavimo savaitę, buvo parduota tik 20 000 telefonų. Tai reiškia, jog pagal pirmosios savaitės pardavimų apimtis jis nusileido ne tik pagrindiniams savo konkurentams, bet netgi kitiems „Android“ platformą naudojantiems telefonams.

Tarkim pirmojo “Apple iPhone” buvo parduota 146 000 per pirmąsias dvi dienas. JAV rinkos tyrimų bendrovės „Flurry“ duomenimis, per 7 pirmąsias prekybos dienas nuo produkto pateikimo rinkai iš viso buvo parduota 1,6 mln. vienetų „iPhone 3GS“, apie 250 tūkstančių vienetų „Motorola Droid“ ir apie 60 tūkstančių vienetų „MyTouch 3G („HTC Magic“) telefonų. Abu pastarieji telefonai naudoja „Android“ OS. Taigi, „Nexus One“ rezultatas – 20 tūkstančių – yra daugiau nei kuklus, turint galvoje „Google“ prekės ženklo įtaką.

„Flurry“ analitikų, vadinančių „Nexus One“ debiutą nesėkmingu, manymu, tokie prasti rezultatai sietini su dideliais, bet neišsipildžiusiais vartotojų lūkesčiais. „Google“ telefonas netapo revoliuciniu, priešingai, jo pobūdis labiau evoliucinis, nes „Nexus One“ naudoja jau įprastą platformą, o kai kurios techninės telefono priemonės tik šiek tiek pagerintos, lyginant su konkurentų sprendimais. Na, o kur dar įsigijusių vartotojų skundai dėl įvairiausių iškylančių problemų?

Kita galima nesėkmės priežastis – rinkodaros sprendimas. Kuomet kitos kompanijos produktų reklamai skirdavo šimtus milijonų dolerių, reklaminės „Nexus One“ kampanijos net nebuvo – „Google“ pasikliovė savo prekės ženklo galia ir prašovė pro šalį, teigia analitikai

Logiška, jog pribrendo naujų pokyčių žingsnis. Pirmasis iš jų – kainos sumažinimas 100 doleriu. Taigi, pasak computerbild.lt, “Nexus One” dabar vietoje 920 litų kainuoja apie 680 litų. Visiems, kurie telefonus užsisakė anksčiau, bus grąžinta 100 dolerių. „iSuppli“ korporacija paskaičiavo, kad “Nexus One” gamyba kainuoja daugiausia 425 litus, taigi “Google” užsidėjo nemenką antkainį. Na, gal tai ir nebuvo blogas sprendimas – dabar bent jau galima sumažinti kainą.

„Windows 7“ užsiliko 17 metų senumo saugumo spraga

Kompiuterių saugumo ekspertas aptiko nuo 1993 m. „Microsoft“ programinėje įrangoje užsilikusią saugumo spragą, kuri gali paveikti net naujausią šios bendrovės OS, pranešė „ZDNet News“.

Šią spragą aptiko ir „Neohapsis“ internetinėje konferencijoje pristatė kompiuterinio saugumo specialistas Tavis Ormandy.

Pasak jo, ši spraga, galinti paveikti ir kompiuterius su „Windows 7“, susijusi su virtualiąja DOS mašina. „Dabar „Microsoft“ nelengvos dienos, - rašo jis. – Prie „neužlopytos „Internet Explorer“ spragos prisidėjo nauja „Windows“ „skylė“, leidžianti ribotą prieigą turintiems vartotojams išplėsti savo privilegijas iki sistemos lygmens. Iš visko sprendžiant, tai galima padaryti visose 32 bitų „Windows“ versijose, pradedant „Windows NT 3.1“, baigiant „Windows 7“.

Kaip laikiną išeitį jis siūlo išjungti MS-DOS posistemę naudojant darbo grupės nuostatų įrankį ir aktyvuoti parinktį, draudžiančią prieigą prie 16 bitų programų.

„Nokia“ pasiūlė nemokamas navigacijos programas

Bendrovė „Nokia“ savo telefonų su GPS imtuvais vartotojams pateikė nemokamas palydovinės navigacijos programas, taip siekdama išmaniųjų telefonų rinkoje geriau konkuruoti su „Apple“ ir Google“.

Nuo šio ketvirtadienio „Nokia“ telefonų vartotojai galės nemokamai iš bendrovės svetainės parsisiųsti „Ovi Maps“ navigacijos programą ir atskirų miestų skaitmeninius žemėlapius, pranešė „CNet News“.

Šiuos GPS navigacijos įrankius „Nokia“ siūlė daugiau nei 2 metus, tačiau nemokamai buvo galima naudotis tik pagrindinėmis jų galimybėmis.

Pranešama, kad iš pradžių navigacijos programinė įranga bus pateikta 10 „Nokia“ telefonų modelių, tarp jų „Nokia N97 mini“, „Nokia 5800 XpressMusic“ ir „Nokia E72“. Ilgainiui ji bus prieinama visų GPS imtuvus turinčių bendrovės telefonų vartotojams.

Be to, nuo kovo mėnesio visi nauji „Nokia“ telefonų modeliai su GPS funkcija bus parduodami su įdiegta nemokama navigacijos programine įranga.

Amerikiečiai nesiruošia mokėti už internetinius dienraščius

JAV atlikta apklausa atskleidė, kad šalies gyventojai nesiruošia mokėti už galimybę skaityti laikraščius internete.

Ją surengė bendrovė „Harris Interactive“, apklausoje dalyvavo 2136 vyresni nei 18 metų respondentai.

Bendrovės pranešime teigiama, kad, naujausiais duomenimis, popierinius laikraščius arba internetines jų versijas beveik kiekvieną dieną skaito vos 2 iš 5 amerikiečių (43 proc.). Praėjusiais metais JAV dienraščių leidėjai kovojo su mažėjančiomis reklamos pajamomis ir ieškojo būdų, kaip pakeisti verslo pobūdį, kad išlaikytų prarandamus skaitytojus. Situacija rinkoje dažną vertė arba sutelkti pastangas į turinio skelbimą internete, arba visiškai užsidaryti. Kai bebūtų, aišku, kad amerikiečių įprotis kiekvieną dieną pradėti nuo naujo dienraščio numerio traukiasi praeitin.

Tačiau ar popierinius laikraščius gali išgelbėti naujienų ir kito mokamo turinio perkėlimas į internetą? „Harris Interactive“ apklausa atskleidė, kad mokėti už naujienas internete JAV skaitytojai nesirengia.

Vos 23 proc. iš visų apklaustųjų pareiškė ketinantys mokėti už internetinėse dienraščių svetainėse teikiamas paslaugas. Leidėjų neturėtų nudžiuginti ir tikėtinas pajamų iš šių lojaliausių skaitytojų apimtys: 19 proc. jų nurodė, kad už prieigą prie mokamo dienraščių turinio internete galėtų mokėti nuo 1 iki 10 dolerių per mėnesį, 4 proc. – nuo 11 iki 20 dolerių, ir vos 1 proc. – daugiau nei 20 dolerių.

Nelabai guodžia ir tai, kad didžiausia laikraščių skaitytojų auditorija – vyresniojo amžiaus žmonės. Nei popierinių, nei internetinių laikraščių JAV visiškai neskaito apie 10 proc. gyventojų.

Susidūrę su ekonominiais sunkumais, kai kurie didžiausių dienraščių leidėjai, tarp jų ir žiniasklaidos magnatas Rupertas Murdochas, puoselėja viltį apmokestinti savo leidinių turinį internete ir kaltina „Google“ bei kitas interneto paieškos sistemas sudarant galimybes skaitytojams nemokamai naudotis laikraščių turiniu. Tačiau JAV skaitytojų nuotaikos liudija, kad kai kurių laikraščių ir žurnalų bandymas įvesti prenumeratą už savo turinį internete kažin ar duos norimų rezultatų.

„The New York Times“ nuo 2011 metų apmokestins prieigą prie internetinės svetainės

„The New York Times“ pranešė, jog nuo 2011 metų ketina pilnai apmokestinti prieigą prie savo internetinės svetainės. Tai rizikingas žingsnis, kuris gali leisti uždirbti daugiau pajamų, tačiau gali priversti pasitraukti reklamuotojus, siekiančius sulaukti didesnės auditorijos.

Galimi sunkumai atbaido kitus laikraščius, norinčius imtis tokio pat žingsnio. Tačiau po mėnesius trukusių svarstymų „The Times“ trečiadienį pranešė, jog ji nusprendė imtis sistemos, leisiančios nemokamą prieigą prie tam tikro skaičiaus straipsnių, o vėliau lankytojai bus apmokestinami. Kol kas nepranešama, kiek straipsnių bus galima skaityti nemokamai ir koks bus mokestis už kitus straipsnius. Spausdinto laikraščio prenumeratoriai ir toliau turės nemokamą prieigą prie interneto svetainės.

Tai ne pirmas kartas, kai laikraštis bando apmokestinti straipsnius internete. Internetinė svetainė buvo apmokestinama nuo 1996 metų, tačiau tai leido pritraukti tik 4 000 prenumeratorių. Kitas eksperimentas buvo pavadintas „Times Select“ – už „Times“ straipsnių skaitymą reikėjo mokėti 50 dolerių per metus. Buvo pritraukta 221 000 klientų, tačiau 2007 metais šios paslaugos buvo atsisakyta, nes tai kliudė reklamos pardavimams. Paprastai reklamuotojai moka daugiau tuomet, kai sulaukiamas didesnis interneto srautas.

Naujasis žingsnis primena „The Financial Times“. Idėja paprasta: įprastiniai skaitytojai pritraukiami leidžiant skaityti tam tikrą skaičių straipsnių, o tie, kurie nori perskaityti daugiau, moka pinigus. Šis planas ir toliau leis pateikti straipsnių ištraukas paieškų rezultatuose.

"Google Street View" sistemoje - Stounhedžas ir kiti Didžiosios Britanijos istoriniai monumentai

Didžiosios Britanijos nacionalinio paveldo išsaugojimo organizacija "The National Trust" internetinėje sistemoje "Google Street View" patalpino vaizdinę 20 šalyje esančių istorinių monumentų informaciją, kad žmonės iš viso pasaulio galėtų po juos pakeliauti virtualioje aplinkoje.

"The National Trust" suteikė "Google" leidimą fotografuoti šiuos objektus, į kurių tarpą patenka Corfe pilis Dorsete, Fountains Abbey vienuolynas Jorkšyre, Stounhedžas Viltšyre, Lindisfarne pilis Northumberland'e, Lyme parkas Češyre ir netoli Londono esantis Ham House. Vaizdinė informacija apdorota taip, kad virtualios sistemos naudotojas juos galėtų matyti kaip vientisus 360 laipsnių apžvalgos kampo vaizdus.

Nuotraukos darytos praėjusios vasaros pabaigoje. Su automobiliu ten važinėti nėra leidžiama, tad automatizuotam fotografavimui buvo panaudotas "Google trike" - triratė pedalais minama transporto priemonė, prie kurios pritvirtinamas vadinamasis "Street View" fotoaparatas. " 'Google Street View' leis dar didesniam kiekiui žmonių bent pažvelgti ir suprasti, ką įdomaus siūlo Corfe", sako Corfe pilies lankytojų aptarnavimo vadybininkas Lawrence Roots. "Fantastika vien pagalvoti, jog žmonės visame pasaulyje, kurie galbūt niekada nenuvažiuos į Didžiąją Britaniją, galės pamatyti šią pilį ir pasimėgauti virtualiu apsilankymu".

"Google trike" bus naudojamas ir kai kuriems kitiems "National Trust" saugomiems objektams fotografuoti - darbai yra numatyti jau šiems metams. Tiesa, tai nėra pirmoji organizacija, kuri sugalvojo pasinaudoti "Street View" potencialu.

Knygų skaityklės: antroji banga

Skaitmeninės knygos po truputėlį skinasi kelią į priekį, tačiau vis dar kenčia nuo naujo formato sindromo: skaityklių beveik nėra, todėl neleidžiamos ir knygos – knygų nėra, todėl ir skaitykles sunku parduoti. Ir vis dėlto – patys smalsiausi ir nekantriausi jau sulaukė antrosios elektroninių skaityklių bangos. Pirmoji – ankstyvieji Sony Reader ir Kindle modeliai plačiai nepaplito dėl didelių kainų ir keblaus įsigijimo: jas buvo privalu pirkti užsienyje, nes Lietuvoje niekas neprekiavo.

Dabar gi galima įsigyti ir Kindle (tiesiai iš Amazon), ir Hanlin skaityklę, ir visai netrukus – dar dvi naujas mūsų rinkoje skaitykles: Cool-er ir Bookeen Cybook Opus. Pastarasias dvi skaitykles galėjau išbandyti gyvai, tad trumpai pasidalinsiu įspūdžiais.

COOL-ER

COOL-ER (nuo „Cool Electronic Reader“) išskirtiniai bruožai – didelis 6 colių ekranas ir korpuso spalvų pasirinkimas. E-rašalo ekranas – įprastinis antrosios kartos su 8 pilkos spalvos pustoniais ir 170 taškų colyje tankiu. Pats aparatėlis taip pat nemažas – apytikriai knygos minkštais viršeliais dydžio, tik plonesnis (18 x 12 x 1 cm). Jis labai lengvas ir dėl to lengvumo atrodo mažumėlę „nerimtas“, bet skaitymui tai įtakos neturi.

Skaityklė turi 1 GB vidinės atminties, kurią galima išplėsti su SD kortele. Jos ekranas nėra jautrus lietimui ir neturi pašvietimo (kol kas e-skaityklėse tokie dalykai yra privalumai) – aparatas valdomas krypties mygtukais ir keturiais mygtukais korpuso šone.

Kadangi Cool-er neturi belaidžio ryšio priemonių, tai knygos yra įkeliamos per USB. Cool-er skaito PDF, ePub, FB2, RTF, paprasto teksto, HTML, PRC (bet ne PDB) formatus, gali atidaryti JPG vaizdo failus ar groti muziką iš MP3 failų. Knygų formatai iš esmės yra nesvarbūs, nes su nemokama Calibre programa bet kurį formatą galima paversti į tinkamą jūsų skaityklei.

Pakrauto Cool-er elemento pakanka 8000 puslapių atvertimų: maždaug 15-20 knygų iki kito pasimatymo su elektros laidu.

Kadangi šioje skaityklėje buvo pora lietuviškų knygų, perleidau jos bandymą kitiems namiškiams. Jų pastabos:

• E-knyga yra patogi, nes lengva. Galima nešiotis rankinėje ir skaityti autobuse, traukinyje, laukiant poliklinikoje ir pan.
• Tai, kad kelios knygos yra „vienoje“ yra didelis privalumas: gali pasirinkti skaitinį pagal nuotaiką.
• Keičiamas šrifto dydis yra labai svarbus privalumas senyvo amžiaus žmonėms ar žmonėms su silpnu regėjimu. Raides galima pasididinti tiek, kad skaitysis ir be akinių skaitymui, o tai labai svarbu mieste/transporte.
• Cool-er valdymą reikia tobulinti. Mygtukus verta pažymėti aiškiau, o krypties „diską“ geriau pakeisti atskirais mygtukais, nes netyčia paspaudęs šiek tiek ne taip, gali vietoje 89-to puslapio atsidurti pirmajame ar paskutiniame.
• Aparatas atrodo trapus, būtų gerai, kad turėtų kokį nors dėklą.
• Pirmą kartą įjungus OS kraunasi ilgai, nors paskui, pažadinta „iš miego“ skaityklė veikia pakankamai sparčiai.
• Ekrano mirktelėjimas verčiant puslapius visiškai netrukdo, nors kai kuriems gali tekti prie jo įprasti.

Bookeen Cybook Opus

Opus yra kompaktiškas skaityklės variantas. Jo ekranas yra visu coliu mažesnis, tad ir pats aparatas telpa į lietpalčio ar striukės kišenę (15 x 11 x 1 cm). E-rašalo ekranas teskiria 4 pilkos spalvos pustonius, tačiau yra labai didelės, 200 taškų colyje gebos. Skaityklė turi 1 GB atmintinę, plečiamą microSD kortele. Pagrindinis Opus išskirtinis bruožas – automatinis teksto pasukimas pagal skaityklės poziciją: jei ją rankoje pasukate horizontaliai, taip pat pasisuka ir tekstas, ir meniu. Be to, Opus turi dailų odinį skaityklės dėklą, kuris labai pravers nešiojantis skaityklę kuprinėje ar rankinėje.

Cybook Opus failų sistema remiasi aplankais. Dėl to kartais sunku susigaudyti, kiek gi skaityklėje iš viso yra knygų, bet užtat navigacija yra suprantamesnė naujokui – juk į aplankus failus ir kompiuteryje dėliojame.

Skaityklė yra dar lengvesnė už Cool-er (vos 150 g) – net vaiko ranka nepavargs ir po ilgesnio skaitymo. Teksto kontrastas yra labai geras, dydis nesunkiai pakeičiamas pasirinkus norimą iš meniu.

Nors nešiojamas Opus formatas atrodo patrauklesnis, jei knygų šrifto dydis yra nemažas, tai gali tekti gerokai dažniau versti puslapius – į mažesnį ekraną ir teksto mažiau telpa. Tai nebūtų svarbu, jei Opus puslapių vartymo mygtukai būtų kiek minkštesni. Suprantama, kad inžinieriai nenorėjo, kad puslapiai atsiverstų netyčia (visų mano bandytų skaityklių puslapių mygtukai spaudžiasi kietokai), bet Opus mygtukų „kietumo“ įspūdį sustiprina ir siaura jų forma.

Per anksti ar laiku?

Abiem šiais aparatais netrukus bus pradėta prekiauti Lietuvoje (papildysiu apžvalgą, kai galėsiu nurodyti kur ir kaip), tačiau jie dar nebus pigūs – Cool-er užsienyje kainuoja 225 €, o Opus – 196 €. Be 700-800 litų tokiam pirkiniui neišsiversime ir Lietuvoje. Jei kitais metais padaugės e-rašalo ekranų pardavėjų, gal ir kainos pradės kristi, nes kol kas PVI vos spėja aptarnauti dabartinį poreikį – kur jau čia mažinsi kainas…

Taigi skaityklė tebėra pirkinys entuziastams, labiau pasiturintiems žmonėms, na, ir puiki dovana įmonės vadovui, kuris, regis, viską jau turi – ypač jei nupirksite ir kelias vadybos ar finansų e-knygas.

Manęs ir dabartinės skaityklių kainos negąsdina. Šis pirkinys yra ilgam – tarnaus gal 5, o gal ir 10 metų. Per tiek laiko išdėliojus kainą, ji nebėra neįkandama. Nors ateityje bus ir spalvotų ekranų, ir jautrių lietimui, knygų skaitymui jie nėra svarbūs, nebent iliustruotų žurnalų.

Nedrįsčiau spėti, kiek šios „bangos“ skaityklių bus parduota Lietuvoje, bet tikiuosi, kad jų bus pakankamai, kad knygų atsirastų ne vien skaitantiems anglų ar rusų kalbomis…

Apple ir Nokia karas virsta cirku

Abiems bendrovėms bylinėjimasis dėl patentų ir paraiškos tarptautinėms organizacijoms, siekiant uždrausti priešininkės produktų pardavimą/importą labai brangiai kainuos. Nokia pradėtas karas dažniausiai vertinamas kaip kerštas už pralaimėtą brangiausių telefonų rinką, tačiau jis dabar tiek įsibėgėjo, kad nenustebčiau sulaukęs atitinkamų instancijų draudimo prekiauti Nokia telefonais Jungtinėse Valstijose, o Apple – Europoje.

2009-ųjų technologijos ir produktai

(Napalm filled tires nuotrauka)

Technologijų ir produktų apžvalga metų sandūroje – sena IT spaudos tradicija. Šiemet dauguma leidinių irgi skelbė metų geriausius ir kitų metų prognozes. Rinkti metų produktus iš maždaug 60-ies bandytų per 2009-uosius pasirodė per drąsu, tačiau dalį jų įvertinau savo asmeniniais pinigais – Apple kompiuterius (iMac ir MacBook Pro) ir Logitech peles. Prijungčiau prie jų ir kokį paprastesnį FujiFilm fotoaparatą, bet mažai būnu lauke. Kitur skaitytos produktų apžvalgos pasirodė nuobodokos, todėl teko sąrašą smarkiai trumpinti.

Praeitos savaitės trečiadienį tris „metų technologijas“ ir tris „metų produktus“ su Vyteniu paskelbėme „Džiugo failuose“.

Produktai:

1. Facebook. Už tai, kad tapo pirmuoju tikrai globaliu bendruomeniniu tinklu; už tai, kad įveikė geografinius ir kalbinius barjerus; sukūrė patogią aplinką ir privatiems žmonėms, ir verslui, ir labdaros iniciatyvoms bei organizacijoms. Galiausiai už tai, kad patraukė apie trečdalį Lietuvos interneto vartotojų ir pradėjo griauti iškirmijusius „anų laikų“ socialinius tinklus, kurie, atrodė, buvo visiškai užsėdę lankomiausių Lietuvos svetainių topus.
2. Windows 7. Už tai, kad iš esmės patenkino vartotojų lūkesčius. Už atvirumą kritikai, naują drąsią iniciatyvą leisti bandyti nebaigtą produktą ilgą laiką. Už reakciją į rinkos permainas, prisitaikymą prie mažųjų kompiuterių.
3. Apple AppStore. Už naujos programų ekosistemos sukūrimą; už išmaniojo telefono kategorijos populiarinimą; už smulkiesiems programuotojams suteiktas galimybes ir platformą.

Technologijos:

1. Skaitmeninė knyga. Taip jau sutapo, kad 2009-ųjų Kalėdos tapo istorinėmis – Amazon.com prieš šventes pardavė daugiau skaitmeninių knygų, nei popierinių. Tai tik pirmas žingsnis, todėl skaitmeninė knyga pretenduos į metų technologiją dar ir 2010-aisiais, 2011-aisiais ir toliau.
2. Liečiami ekranai. Praėjo beveik trys metai nuo iPhone pasirodymo, ir mažųjų elektronikos įrenginių rinka pasikeitė neatpažįstamai. Nors dauguma iki šiol tebeturi apčiuopiamus mygtukus, jie tebėra tik todėl, kad ne visos firmos sugebėjo greitai persiorientuoti. Šiemet liečiami ekranai turėtų peržengti delno ribas – mes vis labiau artėjame prie liečiamų paviršių vizijos realybėje.
3. Realaus laiko naujienos. Įvykių užrašymas „po fakto“ buvo neišvengiamas anksčiau, nes nebuvo priemonių greičiau perduoti žinią. Dabar tos priemonės yra, ir jos tinkamos naudoti visiems – ne tik žurnalistams. Žmonės perima žinių iniciatyvą iš žiniasklaidos ir kuria naujas informacijos sklaidos struktūras. Jos tebėra primityvios ir netenkina kokybe, bet jau dabar daro milžinišką poveikį.

Kandidatų į trejetukus buvo daug daugiau, tačiau ilgas sąrašas trukdo koncentruoti dėmesį į svarbiausias permainas. Kitas privalumas – galimybė paprašyti jūsų papildyti sąrašą. Kokius jūs išrinktumėte 2009-ųjų produktus ar technologijas?